DUK

Akreditavimo procesas nuo paraiškos dokumentų pateikimo iki akreditavimo pažymėjimo išdavimo vidutiniškai trunka 6-12 mėn.

Akreditacija suteikiama 5 metų laikotarpiui. Per šį laikotarpį atliekamos periodinės priežiūros vertinimai.

Akreditavimo pažymėjimas gali būti išduotas trumpesniam laikotarpiui, kai standartas, kurio atitikčiai atitikties vertinimo įstaiga buvo akredituota, pakeičiamas nauju standartu, kuriame nustatomas pereinamasis laikotarpis. Šiuo atveju akreditavimo pažymėjimas išduodamas iki pereinamojo laikotarpio termino pabaigos.

Laboratorija, prieš teikdama LASAI paraišką dėl pirminio akreditavimo standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 atitikčiai, turi:
1. turėti įdiegtą ir veikiančią vadybos sistemą, atitinkančią standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimus;
2. gebėti pademonstruoti techninę kompetenciją;
3. turėti patirties siekiamoje akreditavimo srityje.
Akreditacijos siekianti atitikties vertinimo įstaiga pateikia LASAI paraišką pagal akreditacijos dokumente AD 5.1 „Atitikties vertinimo įstaigų akreditavimas. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, kuris taikomas kartu su specialiuosius reikalavimus nustatančiu akreditacijos dokumentu AD 5.3 „Laboratorijų akreditavimas. Specialieji reikalavimai.“ Minėti dokumentai laisvai prieinami LASA interneto puslapyje adresu: http://nab.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/bandymu-ir-kalibravimo-laboratoriju-akreditavimas-iso-iec-17025. Pateiktoje nuorodoje taip pat rasite ir kitus, laboratorijos veiklai reikalavimus nustatančius dokumentus.

Organizacija, turinti sertifikuotą informacijos saugumo valdymo sistemą pagal ISO/IEC 27001, kurią sertifikavo akredituota sertifikavimo įstaiga (toliau – AVĮ), patyrė kibernetinę ataką, kuri buvo plačiai viešai aptarinėjama ar net eskaluojama. Kokie turėtų būti AVĮ veiksmai?

Pagal ISO/IEC 27000 kibernetinė ataka yra rizika veiklai ir išorinė problema, kurią organizacija turi nustatyti ir informuoti AVĮ. Įprastai tokie veiksmai  turi būti aprašyti sertifikavimo sutartyje, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų pateikta laiku pagal ISO/IEC 17021-1 „8.5.3 Sertifikuoto kliento pranešimas apie pasikeitimus. AVĮ turi imtis teisiškai vykdytinų priemonių, užtikrinančių, kad sertifikuotas klientas informuotų AVĮ, be delsimo, dėl dalykų, kurie gali turėti įtakos valdymo sistemos gebėjimui ir toliau atitikti sertifikavimui naudojamo standarto reikalavimus“.

Jeigu šis punktas nebuvo įtrauktas į sertifikavimo sutartį ar organizacija jo nevykdė, AVĮ sužinojusi informaciją apie incidentą, turi patikrinti, ar organizacija įgyvendino atitinkamus ISO/IEC 27001 reikalavimus (ypač A priedo 6.1.3 Informacijos saugumo rizikos apdorojimas ir A.16 Informacijos saugumo incidentų valdymas) ir priimti atitinkamus sprendimus, įskaitant sprendimą dėl sertifikavimo pratęsimo arba sustabdymo. Priklausomai nuo situacijos, turi būti peržiūrėta ankstesnių auditų medžiaga, siekiant įsitikinti, kad jie buvo atlikti tinkamai ir ar AVĮ negali būti laikoma atsakinga už kokius nors praleistus dalykus.

Priežiūros vertinimo metu LASA vertina, ar AVĮ  ėmėsi tinkamų veiksmų.

Darbuotojų priežiūra yra daugiau susijusi su apmokomo darbuotojo veiklos stebėjimu ir kontrole iki to laiko, iki kol darbuotojas bus įgaliotas dirbti savarankiškai. Tai apima veiksmus, kai patyręs darbuotojas:

• stovėdamas šalia mokomo darbuotojo, žiūri, kaip yra atliekami atitinkami veiksmai ir įrašai;
• visada peržiūri visus įrašus, atliktus mokomo darbuotojo.

Taip pat darbuotojų priežiūra gali būti taikoma tais atvejais, kai patyręs darbuotojas yra apmokomas naujoms veikloms arba yra atnaujinamos žinios darbuotojo, grįžusio po ilgalaikių atostogų.

Darbuotojo kompetencijos monitoringas yra susijęs su patyrusio ir įgalioto darbuotojo kompetencijos lygio vertinimu. Šis vertinimas yra atliekamas nustatytu periodiškumu.

Monitoringo veiksmai negali apsiriboti tik darbuotojo veiklos stebėjimu vidaus auditų metu. Jei konkrečiam darbuotojui yra priskirtos kitos atitinkamos pareigos ir atsakomybės, taip pat turi būti vertinami visi darbuotojo veiksmai ir įrašai, įrodantys darbuotojo atliktų veiksmų kokybę visose jam priskirtos veiklos srityse, t. y., ne tik bandymų atlikimo veikloje, bet ir kitose veiklose, pvz., vidaus auditų atlikimo, įrangos techninės priežiūros, nuomonių ir aiškinimų teikimo, palyginamųjų bandymų organizavimo ir pan. veiklose.

Įvertinus darbuotojo kompetenciją, turi būti atliekami įrašai, susiję su sprendimu dėl darbuotojo kompetencijos lygio bei su papildomų mokymų ar kitokių veiksmų poreikiu.

LASA akredituoja atitikties vertinimo įstaigas: bandymų, kalibravimo ir medicinos laboratorijas; kontrolės įstaigas; asmenų, produktų, vadybos sistemų sertifikavimo įstaigas bei EMAS vertintojus.

Visus Lietuvos, Europos ir tarptautinius standartus galima įsigyti elektroninėje standartų parduotuvėje https://eshop.lsd.lt/.

Atsiradus neatitikčiai, atitikties vertinimo įstaiga (toliau – AVĮ) privalo nustatyti neatitikties mastą, t.y. analizuoti savo turimus dokumentus ir įrašus, siekdama nustatyti, ar tokia pati neatitiktis egzistuoja kituose, nei nurodyta neatitiktyje, dokumentuose/įrašuose, įskaitant ir skirtingas veiklos sritis. Taip pat turi būti įvertinta, ar panaši neatitiktis gali atsirasti toje pačioje arba kitoje vietoje.

Neatitikties masto (paplitimo) analizė turi būti atliekama visose atliekamos veiklos srityse. Masto analizė turi būti atliekama prieš dokumentuojant pagrindinę neatitikties priežastį.

Kiekviena konkreti neatitiktis konkrečiame dokumente/įraše gali turėti skirtingas priežastis. AVĮ, įvertinusi besikartojančių neatitikčių skaičių ir kiekvienos neatitikties priežasčių visumą, turi galimybę nustatyti pagrindinę (esminę) priežastį, kurią pašalinus, neatitiktys neturi kartotis.

Neatitikties masto (paplitimo) analizės pavyzdys:

Nustatyta neatitiktis: bandymų protokole pagal metodą X nepateikta visa reikalaujama informacija, nurodyta metode X.

Neatitikties masto analizė:

a) laboratorija turi nustatyti, kokį laikotarpį apims neatitikties masto analizė, t. y. laiko tarpą, per kurį buvo išduoti bandymo pagal metodą X protokolai, kuriuos reikės išanalizuoti;

b) atliekama protokolų, išduotų pagal metodą X, analizė ir nustatoma, keliuose protokoluose kartojasi ta pati neatitiktis;

c) atliekama protokolų, išduotų pagal kitus metodus per nusistatytą laikotarpį, analizė ir nustatoma, ar kartojasi ta pati neatitiktis pagal kitus metodus;

d) atliekama visų protokolų, išduotų per nusistatytą laikotarpį, analizė, įvertinant ar nėra neatitikties, susijusios su standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimais bandymų protokolams.

Gauti neatitikties masto (paplitimo) analizės rezultatai turėtų būti dokumentuojami, siekiant tinkamai suplanuoti koregavimo ir korekcinius veiksmus, atsakingus darbuotojus ir planuojamų veiksmų atlikimo laiką.

Neatitikties masto analizės įrašai turi apimti nagrinėtus duomenis (t. y. konkrečius dokumentus/konkretų dokumentų skaičių už konkretų periodą, konkrečias veiklas ir pan.) ir analizės rezultatus (informaciją, ar buvo rasta analogiškų ar panašių neatitikčių, kiek tų neatitikčių ir pan.).

Neatitikties masto analizės įrašų pavyzdys:

a) nagrinėti duomenys: išanalizuoti 53 protokolai, išduoti [per nusistatytąjį laikotarpį])

b) analizės rezultatai: 18-je protokolų rastos neatitiktys, susijusios su metodo reikalavimais, bei 20-je protokolų rastos neatitiktys, susijusios su standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimais bandymų protokolams.

LASA laikosi nešališkumo principų – pats neteikia konsultacijų ir nerekomenduoja konsultantų, kurie padėtų pasiekti akreditaciją.

LASA aprašo akreditavimo proceso etapus akreditacijos dokumente AD 5.1, esant paklausimui, paaiškina šio dokumento nuostatas žodžiu.

Akreditavimas – nacionalinės akreditacijos įstaigos patvirtinimas, kad atitikties vertinimo įstaiga (bandymų, kalibravimo ar medicinos laboratorija, kontrolės bei sertifikavimo įstaiga) atitinka reikalavimus, apibrėžtus darniuosiuose standartuose, ir, jei būtina, kitus papildomus reikalavimus, atlikti konkrečią atitikties vertinimo veiklą.

Akreditavimo proceso metu įsitikinama atitikties vertinimo įstaigų kompetencija, nešališkumu ir veiklos vientisumu.

Lietuvoje šią veiklą atlieka Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra (toliau – LASA).

Bandymų laboratorijos akredituotos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018  ir atliekančios pastatų sandarumo bandymus turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimus.

Pagal STR 2.01.02:2016 65.5¹.3. p. reikalavimus akredituotos pastatų sandarumo bandymų laboratorijos privalo savo internetinėje svetainėje skelbti informaciją apie jos išduotus, sustabdytus ar panaikintus pastatų sandarumo bandymų protokolus, nurodant bandymo protokolo išdavimo datą, protokolo numerį, pastato (ar jo dalies) unikalų numerį, pastato (ar jo dalies) adresą, oro apykaitos pastate laipsnio rodiklio n50 vertę, oro apykaitos matavimo laipsnio rodiklio vertę. Taigi, šiame reikalavime aiškiai nurodyta kas (akredituotos pastatų sandarumo bandymų laboratorijos), kur (savo internetinėje svetainėje), kokią informaciją (apie laboratorijos išduotus, sustabdytus ar panaikintus pastatų sandarumo bandymų protokolus, nurodant bandymo protokolo išdavimo datą, ...) privalo skelbti.

Dažnu atveju šis reikalavimas traktuojamas nepakankamai teisingai ir minėta informacija yra patalpinama laboratorijos tinklapyje, bet viešai neprieinama (pvz., reikia suvesti kodą arba protokolo numerį, kurį galima žinoti tik turint tą informaciją). Pagal lietuvių kalbos žodyną („Lietuvių kalbos žodynas“ (lkz.lt)) žodis „skelbti“ reiškia „viešai pranešti“, todėl statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nurodyta informacija turi būti skelbiama viešai.

Akreditacija gali būti sustabdyta ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui atitikties vertinimo įstaigos (toliau – AVĮ) prašymu, LASA iniciatyva, kai AVĮ neatitinka akreditavimo reikalavimų, arba nustačius nesąžiningą AVĮ elgesį, t. y., kai sąmoningai nevykdomi akreditacijos reikalavimai, informacija slepiama ar pateikiama klaidinanti. 

Akreditacijos sustabdymo atveju yra laikinai apribota visa ar dalis akreditavimo srityje nurodytos veiklos, t. y., AVĮ, kurios akreditacija yra sustabdyta, neturi teisės atlikti akredituotos atitikties vertinimo veiklos ir išduodamų dokumentų (bandymų protokolų, ataskaitų, sertifikatų) žymėti akreditacijos simboliu.

LASA interneto svetainėje https://lasa.lrv.lt skelbiamas „Akredituotų įstaigų sąrašas“, pateikiama akreditavimo sritis ir kita su akreditavimu susijusi informacija, kurią Biuras turi teikti viešai.

Norint rasti konkretų bandymų metodą reglamentuojantį standartą pasirinkimuose reikia pažymėti varnele – „Ir akreditavimo srityje“, galima paieška nurodant standarto žymenį arba „raktinį“ bandymo metodo žodį.

Taip pat skelbiamos įstaigos, kurių akreditacija yra sustabdyta arba panaikinta.

Akredituota atitikties vertinimo įstaiga (toliau – AVĮ) turi vadovautis AD 5.1  6.12-6.13 punktuose aprašyta tvarka ir šiomis rekomendacijomis:

Pagal akreditavimo sutartį pranešti reikėtų apie šiuos svarbius su akreditavimu susijusius pasikeitimus:

• juridinio asmens, kuris yra ar kurio struktūrinis padalinys yra AVĮ, (toliau – juridinis asmuo) savininko / dalininko pasikeitimą,
• juridinio asmens pavadinimo pasikeitimą;
• juridinio asmens teisinės formos pasikeitimą (juridinio asmens pertvarkymą);
• AVĮ organizacinės struktūros, aukščiausiosios vadovybės, pagrindinių darbuotojų pasikeitimą;
• išteklių ir veiklos vykdymo vietų pasikeitimą;
• akreditavimo srities pasikeitimą;
• juridinio asmens reorganizavimą ar likvidavimą;
• paaiškėjus bet kokioms kitoms aplinkybėms, kurios gali daryti poveikį AVĮ gebėjimui atitiktiakreditavimo standarto, akreditavimo sutarties ir, jei taikoma, kitus reikalavimus (toliau – akreditavimo reikalavimai).

  Informuodama apie pasikeitimus AVĮ turi pateikti:

• oficialų pranešimą;
• minimalią informaciją ir pasikeitimo pobūdį ir mastą, pasikeitimą įrodančius dokumentus;
• išsamią pasikeitimų poveikio AVĮ gebėjimui atitikti akreditavimo reikalavimus vertinamąją analizę (AVĮ savęs įvertinimą akreditavimo standarto, akreditavimo sutarties, kitų taikomų reikalavimų atitikčiai);
• veiksmų, kurių ėmėsi arba imsis AVĮ, siekdama užtikrinti atitiktį akreditavimo reikalavimams, planavimo ir atlikimo įrodymus (pvz., pokyčių diegimo planus, dokumentų keitinius, mokymo programas, įgaliojimus).

Pasikeitimų įrodymai ir teiktina informacija gali apimti, bet neapsiriboja:

• pasikeitus juridinio asmens savininkui/ dalininkui – naujojo savininko/ dalininko vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas, savininko/ dalininko pasikeitimo įrodymai, įgyta teisė priimti sprendimus(100 proc. ar mažesnė balsų dalis); informacija apie visas susijusias įstaigas ir visus galimus interesų konfliktus, susijusius su naujuoju savininku/ dalininku; informacija apie visus planuojamus akredituotos AVĮ veiklos vietos, pagrindinių darbuotojų, veiklos organizavimo pakeitimus;
• pasikeitus juridinio asmens pavadinimui – sprendimas dėl pavadinimo pakeitimo;
• pasikeitus juridinio asmens teisinei formai – sprendimas dėl juridinio asmens pertvarkymo; informacija apie visus planuojamus akredituotos AVĮ veiklos vietos, pagrindinių darbuotojų, veiklos organizavimo pakeitimus;
• pasikeitus AVĮ aukščiausiajai vadovybei – naujojo vadovo CV, mokymo programa ir kt. 
• juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo atveju – sprendimas dėl reorganizavimo ar likvidavimo.

Reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra ar kurio struktūrinis padalinys yra AVĮ, juridinio asmens pasibaigimo aplinkybė tampa pagrindu naikinti AVĮ išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Sprendimas dėl akreditavimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo būtų priimamas ir tuo atveju, jei juridinis asmuo, kurio struktūrinis padalinys yra AVĮ, nuspręstų savo struktūroje panaikinti tokį struktūrinį padalinį ir nebetęsti akredituotos veiklos (šiuo atveju juridinis asmuo turėtų pateikti sprendimą dėl juridinio asmens struktūros pakeitimo, lemiantį AVĮ pabaigą, arba iki AVĮ veiklos nutraukimo pati AVĮ galėtų prašyti akreditavimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo Atitikties vertinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Informuoti apie pasikeitimus reikėtų kuo anksčiau, kai tik paaiškėja pasikeitimą lemiančios aplinkybės (pvz., priimamas sprendimas dėl numatomų pasikeitimų).

Akreditavimo pažymėjimo keitimas, jame įrašant pasikeitusius juridinių asmenų registro duomenis (naują juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą) arba galiojimo panaikinimas dėl juridinio asmens pabaigos atliekamas tik gavus tai patvirtinančius duomenis iš juridinių asmenų registro.

Visų pakeitimų atveju Biuras įvertins pateiktą informaciją ir praneš apie priimtą sprendimą ir tolesnius veiksmus. Jei turėsite klausimų, kreipkitės į Biurą.

Planuojant ir diegiant pakeitimus reikėtų atsižvelgti į tai, kad akreditacija yra siejama su konkrečiu juridiniu asmeniu ir negali būti automatiškai perduota kitam juridiniam asmeniui ar šio struktūriniam padaliniui, t. y. Biuras neturi teisinio pagrindo išduoti akreditavimo pažymėjimo juridiniam asmeniui, su kuriuo neturi akreditavimo sutarties.

Naujam juridiniam asmeniui siekiant perimti kito juridinio asmens AVĮ vykdomą akredituotą veiklą, gali būti kreipiamasi dėl pirminio akreditavimo ir sudaroma nauja akreditavimo sutartis (jei veiklą perimantis asmuo akredituotos veiklos nevykdo) arba teikiamas prašymas dėl akreditavimo srities išplėtimo (jei veiklą perimantis asmuo jau yra akredituotas tokiai veiklai).

Pasikeitimo poveikio akreditavimo reikalavimų atitikčiai analizės pavyzdys

                                                                                      (AVĮ pavadinimas)

                     (Pasikeitimo pavadinimas/ apibūdinimas, pvz., Juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas)

                                         Pasikeitimo poveikio akreditavimo reikalavimų atitikčiai analizė

Negali. Akreditavimo gali siekti tik Lietuvoje registruotas juridinis asmuo arba aiškiai nustatytas juridinio asmens padalinys.

LASA tokių licencijų neišduoda. Rekomenduojama pasiteirauti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (https://vaspvt.gov.lt).

Standartai yra savanoriško taikymo dokumentai. Teisės aktų rengėjai teisės aktu gali nustatyti privalomą standarto taikymą, t. y. nurodant, kad vienintelis būdas pasiekti konkrečių techninio reglamento reikalavimų atitiktį yra taikyti nurodytus standartus.

Standartai yra dokumentai, kurie, kaip informacijos šaltiniai ir įrankiai, skirti norintiems taikyti standartus ir pripažįstantiems jų naudą. Standartai nėra teisės aktai.

Paprastai darnieji standartai nėra privalomi. Vadovaujantis darniuoju standartu daroma prielaida, kad buvo įvykdyti atitinkamos direktyvos ar reglamento reikalavimai, bet kartu išsaugoma teisė pasirinkti kitą techninį sprendimą, įrodantį atitiktį privalomiems direktyvos ar reglamento reikalavimams. Statybos produktų sektorius yra išimtis, nes, norint atitikti direktyvos ar reglamento reikalavimus, darniuoju standartu vadovautis būtina. Darniojo standarto privalomas pobūdis ir teisinė reikšmė kyla priklausomai nuo kiekvienos atitinkamos direktyvos ar reglamento teksto ir gali skirtis pagal sritis.

Standartas - pripažintos standartizacijos institucijos priimta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta  savanoriško taikymo techninė specifikacija, kuri yra vienas iš toliau nurodytų standartų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos institucijos priimtas standartas;

Europos standartas – Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas;

nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos perimtas standartas.

Standarto nuostatos turėtų būti:

- pagrįstos moksliniais tyrimais ir patikrintais techniniais, ekonominiais ir eksploataciniais duomenimis;

- paremtos naujausiomis technologijomis bei naujausia technika;

- įgyvendinamos ir patikrinamos.

Nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas standartas.

Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra rengia ir išleidžia techninėmis specifikacijas,kai:

• nėra sutarimo, kad jis būtų priimtas kaip nacionalinis  standartas;
• abejojama, ar buvo pasiektas sutarimas dėl nacionalinio standarto projekto;
• standartizuojamas objektas dar yra techniškai tobulinamas;
• yra kitų priežasčių, dėl kurių tuo metu negalima jo priimti kaip nacionalinio  standarto, ir kuris vėliau gali būti priimtas kaip nacionalinis standartas.

Nacionaliniai standartai identifikuojami iš santrumpos „LST", o nacionaliniai standartizacijos leidiniai - techninės specifikacijos - indentifikuojamos iš santrumpos „LST TS“.

Nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius rengia Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros technikos komitetai, kuriuos sudaro įvairių veiklos sričių suinteresuotųjų subjektų (viešojo sektoriaus subjektų, ūkio subjektų, vartotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovai.

Nacionalinio standarto parengimą gali inicijuoti bet kuris suinteresuotasis subjektas – fizinis ar juridinis asmuo. Tereikia Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros svetainėje esančiame Standartų projektų portale pateikti siūlymą dėl naujos darbo temos.

Visi suinteresuotieji asmenys gali susipažinti su nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartų projektais, kurie viešosios apklausos metu skelbiami Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros svetainėje ir pateikti savo komentarus Standartų projektų portale.

Su nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartų projektais galima susipažinti ir juos komentuoti tik iki nurodytos viešosios apklausos pabaigos.

Eurokodai yra pastatų ir statinių projektavimui skirti Europos standartai.

Darnusis standartas – tai Europos standartas, kurį parengė pripažinta Europos standartizacijos organizacija: Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) arba Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Jis parengiamas Europos Komisijai pateikus prašymą vienai iš šių organizacijų. Gamintojai, kiti ekonominės veiklos vykdytojai arba atitikties vertinimo įstaigos gali taikyti darniuosius standartus, kad įrodytų, jog gaminiai, paslaugos ar procesai atitinka atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Darniųjų standartų nuorodos  skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Paprastai darnusis standartas yra būtina atitikties direktyvos ar reglamento reikalavimams sąlyga. Taikant darnųjį standartą, suteikiama prielaida, kad laikomasi esminių atitinkamos srities direktyvos ar reglamento reikalavimų. Darniųjų standartų paskirtis – pateikti techninius sprendimus, kaip įvykdyti direktyvose ar reglamentuose nustatytus reikalavimus.

Standarto turinio dalies atgaminimą reglamentuoja Standartų ir standartizacijos leidinių platinimo būdų ir kainų nustatymo metodikos bei jų dalies atgaminimo tvarkos aprašas.

LASA, platindama standartus, vadovaujasi Tarptautinių standartizacijos organizacijų (ISO, IEC) ir Europos standartizacijos organizacijų (CEN, CENELEC) dokumentais – ISO leidinių platinimo, pardavimo ir atgaminimo bei ISO autorių teisių apsaugos politika (POCOSA), IEC standartų autorių teisių apsaugos politika ir CEN-CENELEC 10-uoju Vadovu „CEN-CENELEC leidinių platinimo, pardavimo ir autorių teisių politika“ bei Lietuvos standartizacijos departamento nuostatais – nustatančiais, kad standartai yra autorių teisų objektas ir jų nemokamas platinimas yra negalimas.

Visų standartų redakcijų lietuvių kalba rengimas būtų neracionalus ir finansiškai neadekvatus. Lietuvos standartų redakcijos lietuvių kalba rengiamos pagal darbo programą, sudarytą vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento darbo programos rengimo ir skelbimo tvarkos aprašu. Darbo programa skelbiama Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros interneto svetainėje skiltyje Standartizacija-Standartų programa.

Apie standartuose pastebėtas klaidas ir netikslumus galite rašyti elektroninėje standartų parduotuvėje (https://eshop.lsd.lt), atitinkamo standarto laukelyje “Komentuoti standartą”.

Vienas iš standartų rengimo etapų –  viešoji apklausa. Jos metu visi suinteresuoti asmenys gali susipažinti su technikos komitetų rengiamais Lietuvos ir tarptautinių standartų projektais bei pateikti savo komentarus.

Registruoti vartotojai standartų projektus viešosios apklausos metu gali skaityti nemokamai Standartų projektų portale

Komentarai standartų projektams teikiami prisijungus prie Standartų projektų portalo. Standartų projektui komentarus gali pateikti tik registruoti naudotojai. Instrukcija, kaip teikti komentarus dėl standartų projektų viešosios apklausos metu. Viešoji apklausa paprastai trunka 2 mėnesius. Komentarus dėl standartų projektų reikia pateikti iki nurodytos viešosios apklausos pabaigos datos. Pasibaigus viešajai apklausai projektui pateikti komentarus nėra galimybės.

Siekdamos išvengti galimų techninių kliūčių prekyboje, CEN ir CENELEC šalys narės keičiasi informacija apie pradėtus rengti nacionalinių standartų projektus. Jų pranešimai registruojami CEN ir CENELEC Valdymo centre.

CEN „Monthly Notifications Register"

CENELEC „Notifications register”

Dėl papildomos informacijos apie kitų šalių rengiamus nacionalinių standartų projektus prašome kreiptis el. paštu [email protected] 

Lietuvos standartų kataloge nesančių IEC standartų ir standartizacijos leidinių užsakymai priimami el. paštu [email protected]. Apmokėjimas už šiuos standartus – išankstinis. Sąskaita pateikiama naudotojo paskyroje, todėl klientas prieš tai turi būti užsiregistravęs el. parduotuvėje.

Kitų šalių standartus (DIN, DNV, ASME ir kt.) galima įsigyti pasaulinėje el. standartų parduotuvėje adresu https://global.ihs.com arba konkrečių organizacijų el. standartų parduotuvėse, pvz., DIN (Vokietijos standartų instituto) standartus galima įsigyti adresu https://www.din.de/en

Departamento elektroninėje standartų parduotuvėje/kataloge reikiamą standartą galima rasti įvedus į standartų paieškos langą raktinį žodį, jo dalį arba standarto žymenį. Išplėstinės paieškos pagalba galima atlikti tikslesnę standartų paiešką bei peržiūrėti standarto informaciją.

Lietuvos standartus ar standartizacijos leidinius galima užsisakyti tik susikūrus naudotojo paskyrą el. parduotuvėje. Standartą ar standartizacijos leidinį galima įsigyti PDF formatu (atsisiunčiant) ir įsigyti 24 val. skaitymo paslaugą.

Atsisiuntimas (PDF) – standartas į savo kompiuterį atsisiunčiamas PDF formatu. Atsisiųstą standartą prireikus galima atsispausdinti, be to, įsigytą elektroninę standarto versiją galima neribotai skaityti per savo paskyrą elektroninėje standartų parduotuvėje.

24 val. skaitymo paslauga – galimybė skaityti elektroninę standarto versiją 24 val. per savo paskyrą elektroninėje standartų parduotuvėje be galimybės kopijuoti ir atsisiųsti standarto tekstą.

Iškilus techniniams klausimams, prašome kreiptis el. paštu [email protected].

Daugiau informacijos apie standartų užsakymą galima rasti Elektroninės standartų parduotuvės naudotojo instrukcijoje arba kreiptis į Standartų leidybos skyrių telefonu +370 659 93 235 ar el. paštu [email protected].

Departamento elektroninėje standartų parduotuvėje/katalogegalima atsispausdinti standartų pataisas (/AC ir /P) nemokamai. Departamentas standartų pataisų nespausdina ir nesiunčia.

PDF formatu įsigytą standartą galima atsisiųsti į savo kompiuterį ir atsispausdinti.

Daugiau informacijos galima rasti Standartų ir kitų leidinių įsigijimo ir naudojimo salygų taisyklėse

Įsigytus standartus PDF formatu ir užsakytas 24 val. skaitymo paslaugas galima rasti naudotojo paskyros skiltyje „Aktyvios paslaugos“.

Įsigijus 24 val. skaitymo paslaugą, 24 valandų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pirmos standarto paslaugos aktyvavimo minutės paspaudus mygtuką „Skaityti“. Paslauga baigs galioti praėjus 24 valandoms, nepriklausomai, kiek laiko skaitysite standartą per 24 valandas.

Standartizacija – veikla, kurios tikslas – nustatyti savanoriškai taikomas technines ir kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti.
​​​​​​Visų pirma ši veikla yra susijusi su techninių ir kokybės specifikacijų rengimu, leidimu ir įdiegimu.

Standartizacijos objektas yra bet kuri medžiaga, gaminys, komponentas, įrenginys, sistema, procedūra, funkcija, metodas arba veikla. Pavyzdžiui, jei standartizacijos objektas – avalynė, tokiu atveju standartizuojama dydžiai, patvarumas, avalynės ir jos komponentų terminija, bandymo metodai.

Standartizacijos sritis yra susijusių standartizacijos objektųvisuma. Pavyzdžiui, dujų sistemų standartizacijos sritis yra dujinio kuro, dujų perdavimo bei skirstymo sistemų, vamzdynų, įrangos, dujinį kurą naudojančių prietaisų, jų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų standartizavimas.

Standartizacija teikia neabejotinos naudos – gerinamas produktų, procesų ar paslaugų tinkamumas pagal paskirtį, šalinamos prekybos techninės kliūtys ir palengvinamas techninis bendradarbiavimas. Standartų taikymas padeda užtikrinti produkto, proceso ar paslaugos kokybę ir saugumą. Standartai garantuoja produkto suderinamumą ir pakeičiamumą, padeda apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką, sukuriamas techninės ir technologinės srities skaidrumas, pavyzdžiui, pateikiama bendra terminija. Sparčios technologinės plėtros srityse standartai gali būti būsimos rizikos vertinimo pagrindas. Standartų suvienodinimas yra svarbus žingsnis laisvo prekių judėjimo link. Standartai taip pat gali padėti įgyvendinti privalomus teisės aktų reikalavimus. Įvairiose veiklos srityse standartų taikymo poreikis kyla dėl veiklos srities ypatumų ir pasirinkimų.

Norėdami aktyviai dalyvauti standartizacijos veikloje, turite dalyvauti atitinkamo Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros technikos komiteto veikloje. Technikos komitetai rengia nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, dalyvauja rengiant Europos ir tarptautinius standartus bei standartizacijos leidinius. Išsamesnė informacija apie Technikos komitetus pateikiama čia. 

Jeigu nedalyvaujate Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros technikos komiteto veikloje, LASA svetainėje esančiame  Standartų projektų portale  galite susipažinti su siūlymais rengti nacionalinius, Europos ir tarptautinius standartus, parengtais nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartų projektais ir teikti savo komentarus.

Technikos komitete savanoriškais pagrindais per atstovą gali dalyvauti juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą, susijusią su technikos komiteto veiklos sritimi.

Juridinis ar fizinis asmuo, norintis dalyvauti technikos komiteto veikloje, Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūrai turi pateikti paraišką (1 ir 2 priedai).

Standartai yra savanoriško taikymo dokumentai, tačiau dėl didelės praktinės vertės jų taikymas yra neišvengiamas. Suinteresuotieji subjektai aktyviai dalyvaudami standarto rengimo procese galės:

• formuoti rengiamų standartų, kurie bus taikomi jų veiklos srityje, dalykinį turinį;
• gauti informaciją apie standarto rengimo eigą ir ruoštis jo įgyvendinimui;
• gauti vertingą informaciją apie bendrą rinkos situaciją;
• įgyti naujų profesinių kontaktų.